Leghornos

� � � � � � � � �� � ����

Leghornos vi�t? veisl?s istorija pana�i ? situacij?, kurioje ir velnias koj? nusilau�t?. O pagrindin? to prie�astis gl?di pa?ioje veisl?s dinamikoje bei kilm?s vietoje.

Leghorn? istorija prasideda nuo itali�kos veisl?s, kuri buvo i�plitusi tuometin?je Italijos teritorijoje ir pla?iau Europoje buvo �inoma kaip „Poulette d’Italie�. Veisl?, kuri i�siskyr? baltomis ausyt?mis ir geltono atspalvio kojomis bei oda, d?l savo d?slumo, greito augimo, atsparumo ir adaptacijos prie skirting? gyvenimo s?lyg? buvo labai populiari ne tik Italijoje, bet ir tokiose �alyse kaip Belgija ar Pranc?zija. Tuo metu buvo u�fiksuoti 6 �ios vi�t? veisl?s atspalviai: kurapkinio (�is atspalvis dabartiniais lakais da�niausiai suprantamas kaip auksinis), sidabrinio, raibo (geguti�ko), gelsvai rudo, juodo ir balto. Nepaisant spalvinio ?vairumo ir gana plataus paplitimo, �i veisl? pasi�ym?jo gana vienodais fiziniais bruo�ais ir buvo priskiriama prie Vidur�emio j?ros vi�t? veisli? grup?s.

�ios pirmaprad?s veisl?s, kurios, ?vairi? �altini? teigimu, buvo auginamos Italijoje XIX pirmoje pus?je (dalis �altini? teigia, kad XIX antroje pus?je) per Livorno uost? Italijoje buvo i�plukdytos ? �iaur?s Amerik?. Livorno uostas tuo metu buvo svarbiausias prekybinis uostas tarp tuometini? Italijos �emi? ir JAV.

Tuo metu gana ?prasta praktika buvo ? ilgais atstumais plaukiojan?ius laivus paimti gyv? gyv?n?. Vi�ta buvo itin geras pasirinkimas, nes ne vien garantavo �vie�i? m?s? kelion?s metu, bet ir pastov? kiau�ini? tiekim? ?gulai. Nesuvalgyti pauk�?iai da�nai buvo i�kei?iami arba parduodami jau atvykus ? uostus �iaur?s Amerikoje arba juos ? namus parsine�davo pa?i? ?gul? nariai. Tai nerei�kia, kad tai buvo vienintelis b?das kaip �ios vi�tos pasiek? �Nauj?j? pasaul?�, bet be abejon?s, tai buvo vienas i� pagrindini?. Manoma, kad pirmoji tokio pob?d�io siunta JAV pasiek? dar 1828 -1829 metais. Pirmosios vi�tos buvo baltos spalvos plunksnomis, bet netrukus Niujork? pasiek? ir laivas su auksaspalvi? plunksn? vi�tomis. D?l pauk�?i? puiki? ?kini? savybi?, �iaur?s Amerikoje pasirod? pauk�?iai greit suk?l? augintoj? susidom?jim?. Augintojai neapsiribojo vien elementariu �leghorn?� veisimu. Aktyviai vyko selekcijos ir kry�minimas su kitomis vi�t? veisl?mis bandant �i�ry�kinti� tam tikras pauk�?i? savybes.

I� JAV 1868 metais leghornos pasiek? Did�i?j? Britanij?, o jau 1870 Lewis Wright importavo ir pirm?sias auksinio atspalvio vi�tas (dabar �inomas kaip auksakakl?s). B?tent �i veisl? 1875 metais Londono parodoje laim?jo taur?, o 1876 metais d?l �ios veisl?s buvo ?kurtas �Leghorn? klubas� – pirmasis klubas pasaulyje skirtas atskirai veislei.

Labai svarbu suprasti, kad ? Europ? �gr?�o� nebe „Poulette d’Italie�, kuri XIX a. prad�ioje paliko Italij?, bet veisl?, kurios selekcijai buvo skirta labai daug pastang?, jos buvo kry�minamos su kitomis veisl?mis siekiant i�veisti ?kiniu po�i?riu efektyvesn?, atsparesn? veisl?. Be to, ir pa?ioje Europoje �i veisl? toliau buvo tobulinama. �tai ? JAV atve�ti pauk�?iai buvo kry�minami su Amerikieti�k?ja baltos spalvos Wyandotte veisle, Jungtin?je Karalyst?je su „minorkos“ ir „Malaizijos pe�tukin?mis“ vi�t? veisl?mis. Da�niausiai pastangos neatne�davo norim? rezultat?, bet pasitaikydavo ir ?sp?ding? pasiekim?. �tai 1912 metais Oregono valstijos profesorius James Dryden sugeb?jo i�gryninti individus, kuri? d?slumas siek? iki 300 kiau�ini? per metus.

Pana�ios ?kin?s savyb?s ir nul?m? �i? pauk�?i? populiarum? tarp augintoj? visame pasaulyje. Nors ir suprantama kaip viena veisl?, ji turi labai daug por?�i?, kuri? fizin?s ir ?kin?s savyb?s labai skiriasi tarpusavyje. Skirtingose �alyse skiriasi ir �ios veisl?s pavadinimai:
Did�iojoje Britanijoje, Olandijoje ir JAV veisl? turi Lietuvai ?prast? �leghorn?� pavadinim?. Kilm?s �alyje Italijoje veisl? vadinama �Livorno� vardu (jau ra�iau, kad �leghornos� vardas kil?s i� angli�kai tariamo Livorno uosto pavadinimo). Livornomis �ie pauk�?iai vadinami ir Belgijoje, ta?iau paplit?s ir �Italiener� pavadinimas kaip ir voki�kai kalban?iose �alyse (�Italiener� vokie?i? kalboje rei�kia �Itali�kos�). Vokie?iai naudoja ir �leghornos� pavadinim?, bet jis taikomas kalbant tik apie amerikieti�ko standarto vi�tas. Pranc?zai �iuos pauk�?ius vadina �leghorn type moderne�. Kitose Europos �alyse, ypa? Ryt? Europoje, pavadinimas da�nai buvo nulemtas i� kur pauk�?iai buvo atve�ti, tod?l skirtingose �alyse pavadinimai varijuoja tarp �leghorn?� ir �itali�k?�.

Geriausiai �i? gana keist? situacij? iliustruoja itali�kosios �livornos� ir voki�kosios selekcijos �itali�kosios vi�tos� (kurios abi laikomos tos pa?ios �leghorn? veisl?s pauk�?iais) palyginimas.

Nepaisant to, kad JAV, Did�iojoje Britanijoje, Kanadoje, Olandijoje ar Vokietijoje �leghorn?� veisl?s por?�iai buvo gerai dokumentuoti ir standartizuoti, Italijoje �is veisl?s oficialus standartas nebuvo patvirtintas iki pat 1950 met?, kai voki�kosios selekcijos itali�kos vi�tos ?m? skverbtis ? pa?i? Italij?. Nors jos ir buvo laikomos tos pa?ios veisl?s vi�tomis, bet tiek fizi�kai, tiek ?kin?mis savyb?mis skyr?si nuo Italijoje auginam? vietini? pauk�?i?. Norint apsaugoti Itali�kos kilm?s �leghornos� por?�? buvo imtasi darbo siekiant standartizuoti veisl?.

„Livornos“

Livorno (Italijos vietin?s leghornos) por?�io pauk�?iai yra laibesni ir auk�tesni nei voki�kosios selekcijos �leghornos�. Kaklo laikysena stati, kiek i�lenkta, �velgiant ? pauk�t? susidaro ?sp?dis, kad pauk�tis visada sunerim?s. Gaid�io uodegos kampas 40-45 laipsniai, o vi�t? – 30-35 laipsniai. K?nas cilindro formos, pailgas, ties dubenimi �iek tiek nu�uln?ja. Kojos gra�iai geltonos su smulkia kaul? strukt?ra. Labai gerai i�sivys?iusi pilvo sritis, ypa? vi�t?. Pauk�?iai baltomis lygiomis ausel?mis be joki? raudonos spalvos po�ymi?. Gaid�io svoris 2 � 2,5 kg, o vi�tos 1,7 – 2 kg. Puikus vi�t? d?slumas vidutini�kai siekia apie 280 kiau�ini?, galimi periodai, kai vi�tos padeda 300 � 320 kiau�ini? per metus, kuri? minimalus svoris yra 55 gramai. Kiau�inis gana �bukas�, i�skirtinai balto luk�to.
�iuo metu standartizuotos spalvos:
Balta.
Livorno sidabrakakl?.
Livorno auksakakl?.
Livorno gelsvai ruda.
Juoda.
Taip pat galimos spalv? variacijos: Barrata M?lyna, Oran�in?, Collar, Fleece.

Voki�kosios selekcijos itali�kosios leghornos.

? Vokietij? pirmosios �leghornos� pateko apie 1900 metus ir nuo to laiko vokie?i? augintojai �i? veisl? pastebimai transformavo nors ir n?ra gerai �inoma visa selekcijos istorija. Nors ji vis dar laikoma kaip atitinkanti �leghorn?� standart?, bet i�skiriama kaip skirtingas por?�is su �iam por?�iui taikomais skirtingais standartais.

Daugelis pauk�?ius apra�an?i? autori? pastebi, kad pauk�tis stambesnis ir svoriu ir pati laikysena atrodo �sunkesn?� ir ne tokia ekspresyvi kaip itali�k?j? �livorn?�. Lie?iant plunksnas jau?iasi, kad jos kiek �velnesn?s ir tankesn?s. Kiau�iniai, kaip ir �livorn?�, yra balti, bet skai?ius ma�esnis. Vi�tos padeda iki 180 � 200 kiau�ini? per metus. Pats k?nas stambesnis, o kojos trumpesnes, bet kaip ir �livorn?� ry�kiai geltonos spalvos.

Voki�kasis leghorn? por?�is pasi�ymi ypatingai didele spalv? gama. Nenor?dami i�galvoti spalv? pavadinim? mes pateikiame s?ra�? nuorod? kur spalvos i�vardintos originalo kalba:

• Vokie?iu kalba. Voki�kas �itali�kos� vi�tos spalvinis standartas.

�ie du Italijos ir Vokietijos atvejai atskleid�ia labai komplikuot? �leghorn?� veisl?s vi�t? supratim? ir tai b?dinga net ir toje pa?ioje Italijoje ir Vokietijoje. Nekalbant jau apie kitas �alis. Ne i�imtis ir Lietuva. Lietuvoje �i problema gal net ir opesn? tarp augintoj? m?g?j?, nes informacijos lietuvi�kai n?ra arba ji apsiriboja tik vienu por?�iu ne?sigilinant ? pa?ios veisl?s kompleksi�kum?.

Leghornai Lietuvoje

Lietuva ka�kokia prasme d?l savo praeities po 1990 met? i�gyveno nemenk? pokyt?, ne i�imtis ir pauk�?i? augintojai. Galime sakyti, kad kartu su politine Rusijos ?taka nutr?ko ir ?taka pauk�?i? augintojams. Iki 1990 m. ir gal kelis metus po j?, pagrindines madas Lietuvai diktavo SSRS/Rusijos pauk�tinink? augintoj? bendruomen?. Nors buvo leid�iamos knygos apie pauk�?ius lietuviu kalba, vis d?l to nepalyginamai daugiau j? buvo i�leid�iama rus? kalba, augintojai i� Lietuvos lankydavo parodas Maskvoje ar kituose SSRS miestuose. SSRS tartum buvo platforma bendrom pauk�tinink? �iniom kaupti, standartizuoti ar dalintis. Lietuvai tapus nepriklausoma, pauk�?i? augintojai ar prekiautojai daugiau ar ma�iau tapo globalios pauk�?i? rinkos dalimi. �ios prasipl?tusios galimyb?s nei�vengiamai ?ne�? ir chaoso ir tai galime pasakyti apie �leghorn?� veisl?s supratim?. Gyv?nai buvo perkami skirtinguose pauk�tynuose, turguose ar parodose kaip �leghornos�, bet j? por?�is skyr?si. Per laiko tarp? Lietuvoje susiformavo mozaika por?�i?, kurie nebuvo i�skiriami ir tai kelia nema�? supratimo chaos? kas yra tos �leghornos�? Kokia yra tikroji �leghorna� ir pana�iai. Tai tikrai gana komplikuota situacija ir vienas i� pagrindini? b?d? ?vertinti ar kokybi�kas gyv?nas, tai ?vertinti gyv?n? pagal ?vairi? pauk�?i? klub? sudarytus standartus.

Naudingos nuorodos:

Leghor? klubai:

• 1. Oland? „leghorn?“ klubas.
• 2. JAV rud? �leghorn?� klubas.
• 3. Did�iosios Britanijos �leghorn?� klubas.
• 4. Australijos �leghorn? klubas

• Spalvin?s gamos pagal skirting? �ali? standartus

• 1. Vokie?iu kalba. Voki�kas �itali�kos� vi�tos spalvinis standartas.
• 2. Angl? kalba. Angli�kas „leghornos“ spalvinis standartas

• Straipsnis parengtas pagal:

• 1. Alessio Zanon straipsnis
• 2. Oland? �leghorn?“ klubas
• 3. Trumpas voki�kos selekcijos �leghorn?� apra�as
• 4. Bendro pob?d�io informacija apie vi�tas dedekles(rus? kalba).
• 5. Itali�ka kurapkine vi�ta (rus? kalba).

• Bendros naudingos nuorodos:

• 1. Italijos pauk�?i? augintoj? federacija (automatinis vertimas ? angl? kalb?).
• 2. Oland? puslapis turintis gaus? nuorod? s?ra�? apie „leghornas“.