Leghornos
Leghornos vit? veisl?s istorija panai ? situacij?, kurioje ir velnias koj? nusilaut?. O pagrindin? to prieastis gl?di pa?ioje veisl?s dinamikoje bei kilm?s vietoje.
Leghorn? istorija prasideda nuo italikos veisl?s, kuri buvo iplitusi tuometin?je Italijos teritorijoje ir pla?iau Europoje buvo inoma kaip „Poulette d’Italie. Veisl?, kuri isiskyr? baltomis ausyt?mis ir geltono atspalvio kojomis bei oda, d?l savo d?slumo, greito augimo, atsparumo ir adaptacijos prie skirting? gyvenimo s?lyg? buvo labai populiari ne tik Italijoje, bet ir tokiose alyse kaip Belgija ar Pranc?zija. Tuo metu buvo ufiksuoti 6 ios vit? veisl?s atspalviai: kurapkinio (is atspalvis dabartiniais lakais daniausiai suprantamas kaip auksinis), sidabrinio, raibo (gegutiko), gelsvai rudo, juodo ir balto. Nepaisant spalvinio ?vairumo ir gana plataus paplitimo, i veisl? pasiym?jo gana vienodais fiziniais bruoais ir buvo priskiriama prie Viduremio j?ros vit? veisli? grup?s.
ios pirmaprad?s veisl?s, kurios, ?vairi? altini? teigimu, buvo auginamos Italijoje XIX pirmoje pus?je (dalis altini? teigia, kad XIX antroje pus?je) per Livorno uost? Italijoje buvo iplukdytos ? iaur?s Amerik?. Livorno uostas tuo metu buvo svarbiausias prekybinis uostas tarp tuometini? Italijos emi? ir JAV.
Tuo metu gana ?prasta praktika buvo ? ilgais atstumais plaukiojan?ius laivus paimti gyv? gyv?n?. Vita buvo itin geras pasirinkimas, nes ne vien garantavo viei? m?s? kelion?s metu, bet ir pastov? kiauini? tiekim? ?gulai. Nesuvalgyti pauk?iai danai buvo ikei?iami arba parduodami jau atvykus ? uostus iaur?s Amerikoje arba juos ? namus parsinedavo pa?i? ?gul? nariai. Tai nereikia, kad tai buvo vienintelis b?das kaip ios vitos pasiek? Nauj?j? pasaul?, bet be abejon?s, tai buvo vienas i pagrindini?. Manoma, kad pirmoji tokio pob?dio siunta JAV pasiek? dar 1828 -1829 metais. Pirmosios vitos buvo baltos spalvos plunksnomis, bet netrukus Niujork? pasiek? ir laivas su auksaspalvi? plunksn? vitomis. D?l pauk?i? puiki? ?kini? savybi?, iaur?s Amerikoje pasirod? pauk?iai greit suk?l? augintoj? susidom?jim?. Augintojai neapsiribojo vien elementariu leghorn? veisimu. Aktyviai vyko selekcijos ir kryminimas su kitomis vit? veisl?mis bandant irykinti tam tikras pauk?i? savybes.
I JAV 1868 metais leghornos pasiek? Didi?j? Britanij?, o jau 1870 Lewis Wright importavo ir pirm?sias auksinio atspalvio vitas (dabar inomas kaip auksakakl?s). B?tent i veisl? 1875 metais Londono parodoje laim?jo taur?, o 1876 metais d?l ios veisl?s buvo ?kurtas Leghorn? klubas – pirmasis klubas pasaulyje skirtas atskirai veislei.
Labai svarbu suprasti, kad ? Europ? gr?o nebe „Poulette d’Italie, kuri XIX a. pradioje paliko Italij?, bet veisl?, kurios selekcijai buvo skirta labai daug pastang?, jos buvo kryminamos su kitomis veisl?mis siekiant iveisti ?kiniu poi?riu efektyvesn?, atsparesn? veisl?. Be to, ir pa?ioje Europoje i veisl? toliau buvo tobulinama. tai ? JAV atveti pauk?iai buvo kryminami su Amerikietik?ja baltos spalvos Wyandotte veisle, Jungtin?je Karalyst?je su „minorkos“ ir „Malaizijos petukin?mis“ vit? veisl?mis. Daniausiai pastangos neatnedavo norim? rezultat?, bet pasitaikydavo ir ?sp?ding? pasiekim?. tai 1912 metais Oregono valstijos profesorius James Dryden sugeb?jo igryninti individus, kuri? d?slumas siek? iki 300 kiauini? per metus.
Panaios ?kin?s savyb?s ir nul?m? i? pauk?i? populiarum? tarp augintoj? visame pasaulyje. Nors ir suprantama kaip viena veisl?, ji turi labai daug por?i?, kuri? fizin?s ir ?kin?s savyb?s labai skiriasi tarpusavyje. Skirtingose alyse skiriasi ir ios veisl?s pavadinimai:
Didiojoje Britanijoje, Olandijoje ir JAV veisl? turi Lietuvai ?prast? leghorn? pavadinim?. Kilm?s alyje Italijoje veisl? vadinama Livorno vardu (jau raiau, kad leghornos vardas kil?s i anglikai tariamo Livorno uosto pavadinimo). Livornomis ie pauk?iai vadinami ir Belgijoje, ta?iau paplit?s ir Italiener pavadinimas kaip ir vokikai kalban?iose alyse (Italiener vokie?i? kalboje reikia Italikos). Vokie?iai naudoja ir leghornos pavadinim?, bet jis taikomas kalbant tik apie amerikietiko standarto vitas. Pranc?zai iuos pauk?ius vadina leghorn type moderne. Kitose Europos alyse, ypa? Ryt? Europoje, pavadinimas danai buvo nulemtas i kur pauk?iai buvo atveti, tod?l skirtingose alyse pavadinimai varijuoja tarp leghorn? ir italik?.
Geriausiai i? gana keist? situacij? iliustruoja italikosios livornos ir vokikosios selekcijos italikosios vitos (kurios abi laikomos tos pa?ios leghorn? veisl?s pauk?iais) palyginimas.
Nepaisant to, kad JAV, Didiojoje Britanijoje, Kanadoje, Olandijoje ar Vokietijoje leghorn? veisl?s por?iai buvo gerai dokumentuoti ir standartizuoti, Italijoje is veisl?s oficialus standartas nebuvo patvirtintas iki pat 1950 met?, kai vokikosios selekcijos italikos vitos ?m? skverbtis ? pa?i? Italij?. Nors jos ir buvo laikomos tos pa?ios veisl?s vitomis, bet tiek fizikai, tiek ?kin?mis savyb?mis skyr?si nuo Italijoje auginam? vietini? pauk?i?. Norint apsaugoti Italikos kilm?s leghornos por?? buvo imtasi darbo siekiant standartizuoti veisl?.
„Livornos“
Livorno (Italijos vietin?s leghornos) por?io pauk?iai yra laibesni ir auktesni nei vokikosios selekcijos leghornos. Kaklo laikysena stati, kiek ilenkta, velgiant ? paukt? susidaro ?sp?dis, kad pauktis visada sunerim?s. Gaidio uodegos kampas 40-45 laipsniai, o vit? – 30-35 laipsniai. K?nas cilindro formos, pailgas, ties dubenimi iek tiek nuuln?ja. Kojos graiai geltonos su smulkia kaul? strukt?ra. Labai gerai isivys?iusi pilvo sritis, ypa? vit?. Pauk?iai baltomis lygiomis ausel?mis be joki? raudonos spalvos poymi?. Gaidio svoris 2 2,5 kg, o vitos 1,7 – 2 kg. Puikus vit? d?slumas vidutinikai siekia apie 280 kiauini?, galimi periodai, kai vitos padeda 300 320 kiauini? per metus, kuri? minimalus svoris yra 55 gramai. Kiauinis gana bukas, iskirtinai balto lukto.
iuo metu standartizuotos spalvos:
Balta.
Livorno sidabrakakl?.
Livorno auksakakl?.
Livorno gelsvai ruda.
Juoda.
Taip pat galimos spalv? variacijos: Barrata M?lyna, Oranin?, Collar, Fleece.
Gaidio svoris | 2 2,5 kg |
Vitos svoris | 1,7 2kg |
D?slumas | 280-320 vienet? |
Vokikosios selekcijos italikosios leghornos.
? Vokietij? pirmosios leghornos pateko apie 1900 metus ir nuo to laiko vokie?i? augintojai i? veisl? pastebimai transformavo nors ir n?ra gerai inoma visa selekcijos istorija. Nors ji vis dar laikoma kaip atitinkanti leghorn? standart?, bet iskiriama kaip skirtingas por?is su iam por?iui taikomais skirtingais standartais.
Daugelis pauk?ius apraan?i? autori? pastebi, kad pauktis stambesnis ir svoriu ir pati laikysena atrodo sunkesn? ir ne tokia ekspresyvi kaip italik?j? livorn?. Lie?iant plunksnas jau?iasi, kad jos kiek velnesn?s ir tankesn?s. Kiauiniai, kaip ir livorn?, yra balti, bet skai?ius maesnis. Vitos padeda iki 180 200 kiauini? per metus. Pats k?nas stambesnis, o kojos trumpesnes, bet kaip ir livorn? rykiai geltonos spalvos.
Vokikasis leghorn? por?is pasiymi ypatingai didele spalv? gama. Nenor?dami igalvoti spalv? pavadinim? mes pateikiame s?ra? nuorod? kur spalvos ivardintos originalo kalba:
Gaidio svoris | 2,2 3 kg |
Vitos svoris | 1,8 2,5kg |
D?slumas | 180-200 vienet? |
ie du Italijos ir Vokietijos atvejai atskleidia labai komplikuot? leghorn? veisl?s vit? supratim? ir tai b?dinga net ir toje pa?ioje Italijoje ir Vokietijoje. Nekalbant jau apie kitas alis. Ne iimtis ir Lietuva. Lietuvoje i problema gal net ir opesn? tarp augintoj? m?g?j?, nes informacijos lietuvikai n?ra arba ji apsiriboja tik vienu por?iu ne?sigilinant ? pa?ios veisl?s kompleksikum?.
Leghornai Lietuvoje

Kregdi? ?kyje Juknikyje leghorn? veisl?s vitas lesina agr. Petro Kregd?s dukra Rita. Apie 1930-uosius metus. altinis: Bir? krato muziejus.
Lietuva kakokia prasme d?l savo praeities po 1990 met? igyveno nemenk? pokyt?, ne iimtis ir pauk?i? augintojai. Galime sakyti, kad kartu su politine Rusijos ?taka nutr?ko ir ?taka pauk?i? augintojams. Iki 1990 m. ir gal kelis metus po j?, pagrindines madas Lietuvai diktavo SSRS/Rusijos pauktinink? augintoj? bendruomen?. Nors buvo leidiamos knygos apie pauk?ius lietuviu kalba, vis d?l to nepalyginamai daugiau j? buvo ileidiama rus? kalba, augintojai i Lietuvos lankydavo parodas Maskvoje ar kituose SSRS miestuose. SSRS tartum buvo platforma bendrom pauktinink? iniom kaupti, standartizuoti ar dalintis. Lietuvai tapus nepriklausoma, pauk?i? augintojai ar prekiautojai daugiau ar maiau tapo globalios pauk?i? rinkos dalimi. ios prasipl?tusios galimyb?s neivengiamai ?ne? ir chaoso ir tai galime pasakyti apie leghorn? veisl?s supratim?. Gyv?nai buvo perkami skirtinguose pauktynuose, turguose ar parodose kaip leghornos, bet j? por?is skyr?si. Per laiko tarp? Lietuvoje susiformavo mozaika por?i?, kurie nebuvo iskiriami ir tai kelia nema? supratimo chaos? kas yra tos leghornos? Kokia yra tikroji leghorna ir panaiai. Tai tikrai gana komplikuota situacija ir vienas i pagrindini? b?d? ?vertinti ar kokybikas gyv?nas, tai ?vertinti gyv?n? pagal ?vairi? pauk?i? klub? sudarytus standartus.
Naudingos nuorodos:
Leghor? klubai:
- 1. Oland? „leghorn?“ klubas.
- 2. JAV rud? leghorn? klubas.
- 3. Didiosios Britanijos leghorn? klubas.
- 4. Australijos leghorn? klubas
-
Spalvin?s gamos pagal skirting? ali? standartus
- 1. Vokie?iu kalba. Vokikas italikos vitos spalvinis standartas.
- 2. Angl? kalba. Anglikas „leghornos“ spalvinis standartas
-
Straipsnis parengtas pagal:
- 1. Alessio Zanon straipsnis
- 2. Oland? leghorn?“ klubas
- 3. Trumpas vokikos selekcijos leghorn? apraas
- 4. Bendro pob?dio informacija apie vitas dedekles(rus? kalba).
- 5. Italika kurapkine vita (rus? kalba).
-
Bendros naudingos nuorodos:
- 1. Italijos pauk?i? augintoj? federacija (automatinis vertimas ? angl? kalb?).
- 2. Oland? puslapis turintis gaus? nuorod? s?ra? apie „leghornas“.