Šilkinės vištos

 

Istorija

Kinijoje vištos pradėtos laikyti jau apie 1400 metus prieš mūsų erą. Pirmiausia jas ėmė laikyti ir veisti vienuoliai senovės vienuolynuose. Manoma, kad naminės vištos kilo iš gallus gallus – laukinių vištinių paukščių, sutinkamų pietryčių Azijoje, veislės, iš kurios pamažu išsivystė ir šilkinukės, kurios šiuo metu laikomos kaip viena seniausių veislių pasaulyje. Užuominas apie paukštį su savybėmis panašiomis į šilkines vištas, aptinkame dar Marko Polo kelionių užrašuose, kur minimas prijaukintas „šilkinis paukštis“, kurio oda buvo juoda.

Nuo seno ši veislė užima ypatingą padėtį tradicinėje kinų kultūroje ir netgi medicinoje. Šių paukščių mėsa buvo naudojama kai kurioms žmonių ligoms gydyti. Spėjama, kad prekybininkų dėka, per didįjį šilko kelią vištos pasiekė Europą, o netrukus išplito ir visame pasaulyje.

Šilkinių vištų bruožai

Šilkinės vištos primena pūkų kamuoliukus, švelnumu prilygstančius triušio kailiui, pačios vištelės yra apvalios ir trumpakojos, bei su trumpa uodega. Gaidžių uodegą dengia kiek ilgesnės „šilkinės“ plunksnos. Tai viena iš retų vištų veislių, kurių oda violetinė, o kaulai juodi. Kojos apaugusios pūkais, ir turinčios daugumai vištų nebūdingą penkių pirštų struktūrą. Gaidžių skiauterė primena rožės arba graikinio riešuto formą. Paukščių galvas puošia nedideli kuodukai, kartais turi ir barzdeles. Spalviniu atžvilgiu, dažniausiai pasitaiko baltos spalvos, bet būna ir pilkų, juodų ir rudų atspalvių.

Auginimo sąlygos

Paukščiai yra labai ramaus būdo. Dėl pakitusios plunksnų struktūros jie visai neskraido, todėl pakanka nedidelės tvoros. Vištos deda 30 – 50 kiaušinių per metus, retais atvejais ir daugiau, bet dėl ypatingai išsivysčiusio perėjimo instinkto padeda 10 – 15 kiaušinių ir sėda perėti. Peri atkakliai, todėl patartina perėjimo metu karts nuo karto nukelti nuo kiaušinių, kad palestų ir atsigertų vandens, nes būna, kad be pertraukų perėdamos labai nusilpsta ir nugaišta. Jauniklius vedžioja labai atsakingai, todėl dažnai naudojamos retų paukščių (fazanų, keklikų, kurapkų) jauniklių perinimui. Šių paukščių girdyklos turi būti negilios, nes giliuose induose paukščiai paprasčiausiai gali paskęsti. Laktomis praktiškai nesinaudoja dėl nesugebėjimo skristi, o nakvoja ant grindų arba minimalaus paaukštinimo.

Kinijos šilkinės vištos Mindaugo Ivanausko ūkyje

Nors Mindaugas iš pradžių nebuvo susižavėjęs šia veisle, ji ūkyje atsirado 1989 metais. Tai buvo tik mažos pūkuotos vištelės, kurių išvaizda labai skyrėsi nuo paukščių nuotraukų, kurios buvo publikuojamos vokiškuose žurnaluose, todėl neilgai trukus jų buvo atsisakyta. Po dešimties metų šios vištelės vėl atsitiktinai buvo atvežtos žinomų šių paukščių gerbėjų Danutės ir Juozo Ramanauskų. Tik šį sykį vištelė jau priminė žurnalų nuotraukas, o gaidys priminė prieš dešimt metų laikytąjį, tačiau vien vištelės grožio užteko. Šiuo metu šie paukščiai yra neabejotina ūkio dalis. Maža to, tos pačios vištelės grožis įpareigojo ieškoti ir naujo jaunikio, kuris netrukus buvo rastas, todėl jau daugiau nei dešimt metų kiekvieną pavasarį ūkyje sulaukiame nemažo būrio jauniklių. Verta paminėti, kad ši vištų veislė viena iš populiariausių Lietuvoje. Dažnas šiais paukščiais mielai papuošia kaimo sodybas.

 

Spalvinė gama

Dėl standartų neatitikimo tarp įvairių nacionalinių šilkinių vištų augintojų organizacijų, bei Lietuvoje nerandamų analogijų šis sąrašas yra paremtas JAV šilkinių vištų augintojų organizacijos standartu, o atspalvių vertimai iš anglų kalbos (su žvaigždutėmis) yra diskutuotini ir gali keistis.
Labai prašytume jei turite papildomos informacijos apie tikslesnius šių atspalvių vertimus mus pataisyti. Jūsų pastabų ir rekomendacijų lauksime e-pašto adresu : ivanauskaszoo@yahoo.com

	Balta
	Juoda
	Pilka
	Mėlyna
	Partridge* (Liet. Kurapkinė)
	Splash* (Liet. Dėmėtoji)
	Buff* (Liet. Tamsiai geltona)

 

Nestandartizuoti atspalviai

 

	Raudona
	Lavender* (Liet. Šviesiai violetinė)
	Cuckoo* (Liet. Raiba )