Pavasaris

Sezonas vėluoja. Karštai dainuota (rėkta) per užgavėnes skanduotė „ žėima, žėima biek iš kėima“, atrodo žiemai nepadarė įspūdžio. Užvertė ji mus sniegu ir visa savo „šalčio pramone“. Vištos nepatenkintos žvilgčiojo į nešildančią saulę, stručiai keikėsi, kad iškeitė Australiją į Lietuvą, o Mindaugas lakstė po sodybą kiekvienam žadėdamas: rytoj, rytoj, rytoj bus šilčiau, bet jau ant nosies balandis, o už lango, kad ir aptirpusio, bet dar matyti sniego. Dėl šitos klimatinės netvarkos sezonas nusikelia bent iki balandžio 15 dienos. Atvykę anksčiau pamatys tik nepatenkintas vištas ir labiausiai užsigrūdinusius gyvūnus.

Atvažiavo didelis „Miau“

Būna dienų, kai geriau jau ir nebūna ir drąsiai galime pasakyti, kad šių metų kovo 28 diena būtent tokia. Pagaliau visos kliūtys pašalintos ir į mūsų zoo sodybą atvyko Lietuvoje miškų retenybė – lūšis. Kaip ir mūsų anksčiau pristatyta snieginė makaka, taip ir šis gyvūnas – naujas puslapis mūsų sodo gyvenime. Puslapis, už kurį verta pakelti ir vyno taurę ir aišku ją pakėlėm. Ši gražuolė atvyko iš Kauno zoologijos sodo. Vienintelė kačių rūšis sutinkama Lietuvos laukinėje faunoje šiuo metu išgyvena ne geriausius savo laikus. Dėl didelių miškų nebuvimo, brakonieriavimo bei žmogaus ūkinės veiklos lūšių populiacija išgyvena gana kritiškus metus. Nors šiuo metu atsiranda vis daugiau naujų programų, skirtų šios rūšies populiacijos atstatymui ir net pasirodo džiugių žinių, kad lūšys pastebėtos su jaunikliais miškuose, kuriuose jos laikytos išnykusiomis, vis tik negalime teigti, kad situacija stabili.

Faktas, kad tarp zoo sodybos ir laisvės – dramblio dydžio skirtumas, bet mūsų sodyba jums suteiks galimybę pažinti ir suprasti. Du žodžiai, kurie tokie svarbūs lūšių perspektyvoms Lietuvose miškuose. Mes įsitikinę, kad užtenka žvilgsnio į šį gyvūną, kad jūs taptumėte jo advokatais. Todėl kviečiame atvykti ir susipažinti su šia gražuole.

Tradiciškai, kad geriau susipažintumėte su gyvūnėliu pateikiame mažą galeriją bei trumpą filmuką apie lūšis Kaukazo kalnuose. Eilinį kartą filmukas tik anglu kalba, bet tikimės, kad jis prisidės prie bendro gyvūno pažinimo.

Paukščių fronte:

Šių metų pradžioje ir taip margą pentardų spalvinę gamą papildė baltosios pentardos ir padidėjo laukinių kalakutų būrys, bet dėl paukščių įvairovės ir skaičiaus didėjimo Mindaugas yra priverstas atsisakyti paprastųjų kalakutų.

2011!!!

2010 metai baigėsi!!! Ir kaip jau eilę metų mūsų sodyboje, jie buvo pilni kasdieniškų
darbų, darbelių ir visiškai nekasdieniškų įvykių. Viskas prasidėjo nuo pastatyto aptvaro
meškėnams ir atnaujinto aptvaro lamai ir guanakui. Kaip ir rutiniškas aptvarų
atnaujinimas, bet su nauju požiūriu. Erdvu ir ilgaamžiška – toks sodybos šūkis, jeigu
kalbėtumėm apie aptvarus. Šūkis tenkinantis ir augintinius ir šeimininką. Bet aptvarai
lieka aptvarais ir zoo sodybos kasdienybėje jie svarbūs, bet lieka tik detale.

Naujokai

Ypatingiausias momentas visada būna naujų gyvūnų atvykimas. Ir praeiti metai kaip ir
2009-ieji buvo pažymėti gana nemažu būriu naujokų. Naujienos prasideda nuo paukščių,
kurių būryje karščiausia naujiena – leghornai.
Sena gera veislė. Paplitusi po visą pasaulį nuo šiol ir Salantuose savo giesmėmis žadins
kaimynus – nors turbūt jų ši idėja ir nežavi.

Dar pora naujokų, kurie buvo pristatyti kiek anksčiau šiame puslapyje(žiūrėti archyvą), tai Nykštukinės
kiaulės, bei Mandarininės antys. Linksmai įsikūrę ir atrodo visai gerai pritapę prie ūkio
visi šie gyvūnai drąsiai įžengė į 2011 metus. Kaip ir viena naujiena, apie kurią dar prieš
metus Mindaugas net nesvajojo ir atrodė, kad toks gyvūnas kiek per rimtas sodybai, bet
Rygos Zoologijos sodo geranoriškumo ir susiklosčiusių aplinkybių dėka, į Salantus
atvyko ne kas kitas, o….SNIEGINĖ MAKAKA!!! Taip, ponai ir ponios, gyvūnas, kuris
privers pagalvoti ar mes tikrai taip toli nužengėm evoliucijos kelyje. Gyvūnas, kuris SPA
procedūras mėgsta labiau, nei bet kuris rimtesnis Druskininkų akvaparko lankytojas.
Gyvūnas, kuris geriau skaito ir rašo nei vidutinis antrokas. Ir jeigu Jūs galvojate, kad mes
šiek tiek perdedame, tai gal ir taip, bet tik truputį. Tikrai įspūdingas gyvūnas ne vien savo
išvaizda, bet ir savo intelektualiniais sugebėjimas.

Norėdami pailiustruoti fragmentą iš šio
gyvūno gyvenimo laisvėje mes eilinį kartą pasitelksim jau ne kartą mūsų liaupsintus BBC
dokumentinių filmų resursus. Puikiai nufilmuotos ištraukos pateikia keletą epizodų iš
snieginės makakos aplinkos ir keletą gyvūnui būdingų bruožų, kurie verti dėmesio ir
susižavėjimo. Eilinį kartą atsiprašome, bet ir šis filmukas bus anglu kalba.

Sodyba plečiasi

Dar viena džiugi žinia, kad 2010 metais nė vienos gyvūnų rūšies nebuvo atsisakyta. Taigi,
kad ir mažu žingsneliu mes padidėjome ir paįvairėjome.

Kas mūsų laukia 2011?

Prieš akis 2011 metai. Dar žiema (kai rašomas šis tekstas) ir visas ūkis reliatyviame
snaudulyje. Viskas kiek ramiau ir kiek labiau apimta rutinos. Tik paukščiai yra
išleidžiami prasimankštinti ir pagauti keletą retų saulės spindulių, tačiau jau greit prasidės
pavasario ritualas. Gerokai anksčiau nei nutirpsta sniegas gyvūnai pradeda gyventi
pavasariu, bet sodyba jį pradės justi nuo balandžio mėnesio. Ankstyvo pavasario planuose
numatyta atnaujinti du aptvarus pagal jau minėtą principą – „erdvu ir ilgaamžiška“. Dėl
finansinės situacijos didžiosios šio sezono statybos planuojamos rudenį. Du nauji aptvarai
praplės zoo sodybos plotį ir leis suteikti papildomos erdvės, esamiems bei naujiems
gyvūnams, o bent viena naujiena mūsų laukia jau artimiausiu metu, bet kol gyvūnas dar
nebėgioja pas mus, tol neišsiduosime kas tai. Bet kaip ir beždžionė, taip ir šis gyvūnėlis,
bus tartum revoliucija sodyboje, kuris atskleis naują puslapį sodybos istorijoje.